- velnystė
- velnỹstė sf. (2) KII224, NdŽ, DŽ1; D.Pošk, L182 1. su mistika susijęs dalykas, burtai: Antikinė mitologija teiktinesnė negu bjaurios velnystės ir raganystės rš. 2. piktoji dvasia, nelabasis, velnias: Ižmetinėjo Jėzus velnystę, o ta buvo nežadžia Ev. Kad išvarė velnystę, prakalbėjo nežadžia SE63. Velnystė iš kūnų apsėstų atstojo brš. 3. piktas, velniškas sumanymas, darbas: Piktadėjai tą velnystę iš pagiežos paproviję ir jau ėsą surasti Kel1881,243. Bet šisai nešvankus žmogus savo velnystę negalėjo atlikti Ns1859,2. 4. blogas dalykas, velniava: Kažkokia velnystė susidėstė ūmai ir grėsė jo planams ir užmačioms M.Katil.
Dictionary of the Lithuanian Language.